MAURI-ORA : masažo ir emocinės terapijos derinys įveikiantis stresą

Psichikos ir emociniai veiksniai turi didelį poveikį mūsų sveikatai. Stresas paveikia kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Viskas mūsų prote-kūne yra susiję; bet kuri dalis gali turėti įtakos bet kuriai kitai daliai.

Štai paprastas pavyzdys apie proto ir kūno ryšį: jei mes pabandytume šiek pagalvoti apie tai, ką mes norėtume valgyti pietums, garantuotai pradėtume galvoti apie savo mėgstamą maistą, įsivaizduotume jo išvaizdą, gal net mintyse pajustume jo skonį ... per kelias sekundes mums pradėtų išsiskirti seilės, mūsų skrandis pradėtų druskos rūgšties (HCl) gamybą, mūsų žarnyne suaktyvėtų peristaltika (banguoti judesiai, kurių pagalba stumiamas maistas per mūsų žarnyną) ir t.t.

Kiek daug įvairių fiziologinių procesų aktyvuojasi kūne vien nuo paprasčiausios minties apie skanius pietus!

O dabar įsivaizduokite apie kūno pokyčius, kuriuos  sukelia pastovus stresas darbe... Arba kokia „pragaro mašina“ pažadinama žmoguje patyrusiam prievartą?...

Kaip patyrus fizinę traumą (susižeidus) atsiradusi žaizda ilgainiui sugyja, o jos vietoje susiformuoja didesnis ar mažesnis randas, panašiai taip kūne „įsirašo“ tas skaudus prisiminimas, kurį sukėlė psichologinės, emocinės ar dvasinės traumos.

Organizmas bando gydyti atsiradusią „žaizdą“. Jis tai daro izoliuodamas, tarsi aptverdamas ją savotiška siena. Ilgainiui susiformuoja savotiškas emocinis randas, kai kur dar vadinamas "energijos cista". Kūnas iš pradžių, naudodamas kompensacinius mechanizmus, gana sėkmingai geba prisitaikyti prie šios "energijos cistos" egzistavimo. Sakoma „žmogus susitaikė su patirtomis nuoskaudomis“, „laikas gydo“ ir pan.. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes su laiku  prisitaikymo  gebėjimas susilpnėja ir tada pasireiškia nauji simptomai: skausmas, funkcijos sutrikimas arba emocinis stresas. Tada žmogus dažniausiai, tiesiog išgeria tabletę „nuo skausmo“ visai nesigilindamas į to skausmo priežastį, emocinį stresą „nuramina“ taurele ir t.t.

Kiekvienas kūne esantis skausmas slepia po savimi tam tikrą priežastį, kuri yra individuali. Tai gali būti ir įvykis, net kito žmogaus emocija ar pasakyti šiurkštūs žodžiai. Pavyzdžiui, vaikuose labai lengva pastebėti iš tėvų ar kitų suaugusiųjų perimtas įtampas, nes jie nuolatos juos stebi, mokosi ir savotiškai jaučiasi kalti dėl tėvų problemų. Toks vaikas užauga, kartu savo kūne pasilikdamas tėvų ar kitų suaugusiųjų žmonių problemas.

Bet  kokia neigiama patirtis palieka žmoguje savo randus. Jie savo ruožtu įtakoja tolesnę žmogaus elgseną tam tikrose gyvenimo situacijose. Pakartotinės nesekmės, atsirandantys nauji emociniai randai tarsi įstumia žmogų į nesibaigiančių nesėkmių verpetą. Galiausiai žmogus belieka patikėti, kad jis negali nulemti savo likimo...

MAURI-ORA požiūriu žmogus yra kūno-proto-sielos- dvasios visuma.  Čia viskas turi savo priežastį.

MAURI-ORA sesija – labai individualus procesas, patenkinantis atskiro žmogaus sveikatos poreikius, kuriuos parodo pats kūnas.

MAURI-ORA yra terapinis procesas, kuris padeda išvalyti kūną ir protą nuo liekamųjų reiškinių dėl praeityje patirtos traumos, susijusios su neigiama patirtimi, poveikio. Tai daroma padedant pacientui suvokti, kaip  patirtas išgyvenimas įtakoja vidinius kūno procesus, kokią įtaką jis turi paciento fizinei ir emocinei sveikatai.

Šis procesas reikalauja jautrumo ir žinių iš  MAURI-ORA specialisto ir teigiamo požiūrio bei pasitikėjimo iš kliento pusės.

MAURI-ORA sesijos metu specialistai padeda susiorientuoti pacientui jo patirtuose išgyvenimuose, pakartotinio įvykio išgyvenimo metu „iškelti“ „energetinę cistą“  ir ja atsikratyti. Net tokios emocinės traumos kaip : smurtiniai išpuoliai, karas, seksualinis, emocinis ar fizinis smurtas, vaikystės traumos, traumuojančių santykių patyrimai ir kt., gali būti visiškai neutralizuojamos, kai pacientas pradeda giliau suvokti kaip tos patirtys įtakoja jo kasdieninį gyvenimą. Atsiradęs suvokimas negrįžtamai pakeičia žmogaus požiūrį į praeities įvykius. Kad būtų galima lengviau įsivaizduoti tokio proceso negrįžtamumą labai tiktų pavyzdys apie iliuzionisto atliekamus triukus. Triukai žavi ir kelia emocijas tik tol, kol nežinoma kaip jie atliekami. Bet kai paaiškėja visas triuko atlikimo mechanizmas, kai nelieka „stebuklo“ nelieka ir emocijų.

Dažnai žmogus nori pasikeisti, pakeisti savo gyvenimą į geresnį, bet kažkas trukdo, neužtenka drąsos. MAURI-ORA sesijos metu žmogus gali įsisąmoninti, kad dauguma problemų su juo nesusijusios ir jis sugeba jas įvertinti iš šalies.

MAURI-ORA sesijos metu kūnui yra duodamas impulsas veikti, aktyvuojasi organizmo savireguliacjos (savigydos) procesai, raumenys įgauna tonusą, normalizuojasi kraujotaka ir t.t. Ši speciali technika atpalaiduoja nuo streso, nuramina, harmonizuojasi žmogaus mintys, jausmai. 

Atsiradusi vidinė harmonija padeda žmogui lengviau įveikti savo neryžtingumą, jis sugeba pajudėti iš sąstingio taško – transformuotis, dažnai save nustebindamas, kad jame glūdi asmenybė apie kurią jis net nesvajojo.

Parengė  MAURI-ORA masažo specialistas Kęstutis Stanislovaitis

"Savaitraštis Kaunui" 2016 m. kovo 3–9 d. Nr. 9 (24).

 Iš melo pinklių kūną išlaisvina stebuklingi dilbių prisilietimai.

 Dantį persmelkus skausmui, negalvoda­mi skubame pas odontologą. Po ope­racijos beldžiamės į reabilitologo kabi­netą, kad šis paskirtų tolesnį gydymą skalpelio paliestai vietai. O ką daryti, jei skauda sielą?

 Šarūnė KUTINSKAITĖ- BŪDAVIENĖ

„Žymiosios krizės malonu­mus patyriau savo kailiu. Tu­rėjau nuosavą verslą, o po vie­no skambučio supratau, kad turiu kelių šimtų tūkstančių litų „ragus“, – kaunietis Kęs­tutis Stanislovaitis prisiminė įvykius, pastūmėjusius į nau­ją gyvenimo etapą. – Atsira­do įtampa, nerimas dėl atei­ties, stresas ieškant teisingų sprendimų. Natūralu, kad tai mane paveikė. Tradiciškai to­kiais atvejais galėjau rinktis al­koholį, medžio šaką arba už­sidaryti ir nieko nedaryti.“ Po kelių ciniškų juokelių ir len­gvo sarkazmo mintyse vyras tąkart pasirinko kitą kelią, ku­rio kryptį jam nurodė bičiulė. Nors masažais domėjosi dar studijuodamas mediciną, raci­onalaus mąstymo vyras nega­lėjo patikėti, kad rankų prisi­lietimai gali išgydyti jo sielą. Abejonės išsisklaidė jau po pir­mų dešimties minučių, o pasi­baigus seansui vyro galvoje išsirikiavo artimiausių žmo­nių sąrašas, kuriems jis galė­tų padėti, jei tik mokėtų po­linezietiško masažo techniką. K.Stanislovaitį krizė privertė stabtelėti, prisiminti savo sva­jonę, atgaivinti ją ir pradėti gi­lintis į holistinio masažo pa­slaptis.

„Polinezietiško masažo tech­nikos mane mokė tikras mao­ris. Buvo įdomu iš pirmų lū­pų išgirsti apie jų tradicijas ir pasaulėžiūrą. Civilizacijos dar nesugadinta masažo techni­ka buvo persmelkta ezoteri­kos elementų, bet suabejoti pa­čios technikos veiksmingumu neleido asmeninė patirtis, – kalbėjo MAURI-ORA specia­listas. – Šiais visuotinio stre­so laikais įvairių negalavimų kamuojami žmonės išbando įvairiausias priemones, ne­vengia ir netradicinių. Todėl visada atsiras žmonių, kurie meluodami ir piktnaudžiau­dami ieškančiųjų patiklumu prižadės išgydyti nuo visų li­gų. Tai neteisinga, aš to neda­rau.“ K.Stanislovaitis nesisten­gia holistinio masažo pateikti kaip stebuklingo vaisto nuo vi­sų ligų, visas jo dėmesys skir­tas žmogui, o pagrindinis už­davinys, kurį kaskart sau kelia specialistas, – masažo ir emo­cinės terapijos deriniu padėti įveikti stresą.

Pagrindinis polinezietiško masažo technikos išskirtinu­mas, pasak vyro, – prisilietimas dilbiais. Tokiu metodu galima liesti itin didelį kūno plotą. Ma­sažas primena plastišką šokį.

„Šis masažas puikiai rami­na. Juokais sakau, kad vieninte­lis raumuo, kuris atsipalaiduo­ja per seansą, tai – raumuo tarp ausų“, – šypsojosi impozantiš­kos išvaizdos vyras.

– Kaip veikia polinezietiškas masažas?

– Jau po pirmo karto, kai savo kūnu patyriau masažo galią, supratau, kad jis kitoks, tačiau kaip veikia, atsakyti negaliu iki dabar. Kol kas stebiu tuos dalykus ir bandau susistemin­ti, kada, kokiems žmonėms ir kokioms problemoms esant jis yra veiksmingas. Čia negalioja receptas, kad norint pašalinti  kaklo skausmą reikės dvie­jų seansų, o nugaros – ketu­rių. Kyla klausimas, kam tada to reikia? Dauguma mums ži­nomų masažų gydo tik simp­tomus. Taip pat veikia table­tės ar įvairūs tepalai. Žinoma, tai yra gerai, nes išeini be var­ginusio skausmo, tačiau prie­žastys niekur nedingsta – jos glūdi užrakintos giliai viduje. Aš nekalbu apie lūžusios ko­jos ar patempto raumens gy­dymą, kalbu apie įtampos, nerimo ar streso išprovokuo­tus negalavimus. Dažniausiai priežastys būna nemalonios, apie jas nenorime kalbėti ar jų prisiminti. Tiems prisimi­nimams išvilioti aš ir pasitel­kiu raminamąjį polinezietiško masažo poveikį.

– Seansas susideda iš dviejų dalių – holistinio masažo ir po­kalbio. Abi dalys yra svarbios?

– Masažuojant užmezgamas ypatingas kontaktas: kūnas tarsi prabyla prisiminimais, emocijomis ir pojūčiais. Idea­lu, jei tas pokalbis vyksta tarp paties žmogaus ir jo kūno, ta­čiau dažnai prisiminimai žmo­gui būna pernelyg nemalonūs. Meluojame ne tik kitiems, kad mums viskas gerai, bet ir patys sau. Per seansą pajuntu iš kūno sklindančius signalus ir klausiu žmogaus, o jis stebisi: „Iš kur jūs žinote?“ Tą akimirką žmo­gus supranta, kad išsisukinėti yra beprasmiška. Dar kartą pa­sikartosiu – kūnas nemeluoja. Kiekvienas esame įsisukę į sa­vo rutiną, kurioje daug didelių ir mažų reikalų, gyvenimo pa­tirčių, šeimos dramų, sėkmių ir nesėkmių, finansinių paki­limų ir nuosmukių. Gindama­sis nuo negandų žmogus užsi­augina šarvus, kuriuos sunku nusiimti. Su jais žmogus ir at­sigula ant stalo, o aš pamažu imu jį lukštenti, kol palieku vie­ną su savimi. Gal todėl žmonės po seanso neretai sako, kad per masažą tarsi matė save iš ša­lies. Atsikratydamas kiekvieno šarvo sluoksnio, žmogus dar kartą prisimena praeities aki­mirkas ir jas išgyvena. Kaip iš­sivaduoti iš tų šarvų, kaip ras­ti sprendimą užgriuvusiems gyvenimo sunkumams įveik­ti? Galvosūkis nemenkas. Da­bar įsivaizduokite, kad tą gal­vosūkį jūs sprendžiate salėje, sausakimšoje įvairaus plau­ko gyvenimo būdo patarėjų, vyksta krepšinio rungtynės ar dar koks nors renginys. Ir visa tai – vienu metu. Buvimą vie­nam su savimi kartais palyginu su tuščia sale, kai niekas nezir­zia ir neblaško. Tyloje sprendi­mas surandamas lengviau. Ta­da ir prasideda įdomybės. Aš tikiu, kad visa reikalinga in­formacija teisingiems sprendi­mams priimti yra mumyse. Tik mes patys galime suvokti, kas mums yra geriausia. Bendra­vimas su žmogumi po masa­žo yra mano noras ir intencija, kurios link kryptingai judu, o kalbėdamas stengiuosi pabrėž­ti, kad visi teigiami pokyčiai įvyksta pačių žmonių iniciaty­va, aš su savo metodu esu tik pagalbinė priemonė triukšma­dariams iš salės išvaikyti. Pa­teiksiu paprastą pavyzdį: sėdite vakare prie televizoriaus ir pa­jaučiate nugaros niežulį tokioje vietoje, kurios negalite pasiekti ranka. Ką darote? Sėdite ir ken­čiate arba pradedate ieškoti ko­kio nors daikto, televizoriaus pulto ar šlepetės, kad pasika­sytumėte. Noriu pasakyti, kad aš esu ta pagalbinė priemonė, tačiau tik žmogaus sąmonin­gas veiksmas duos norimų re­zultatų. Svarbiausia, kad žmo­gus nenustotų aktyviai ieškoti sprendimų.

– Sakoma, aplinkiniai tave ma­to geriau nei tu pats save. Ka­da reikia kreiptis jūsų pagal­bos? Kai pats nori ar kai kitas pataria?

– Kai kurie ateina po rekomen­dacijų, įsitikinę, kad jei suveikė draugui, bičiuliui, giminaičiui ar kolegai, vadinasi, suveiks ir jam. Kiti galvoja, kad pakaks atsigulti, o aš išspręsiu visas jų problemas. Taip nėra. Ne aš, o pats žmogus tai sprendžia. Galbūt tai ir skam­ba keistokai, man būtų kur kas naudingiau pasakoti, kad esu kietas ir galiu išgydyti ar užko­duoti žmones nuo šimto ligų. Aš noriu, kad prieš kreipdamie­si į mane žmonės suprastų, kad ne aš, o jie patys gali sau padė­ti. Idealu, jei žmogus kreipiasi į mane ne todėl, kad jam kas nors patarė, o kai pats suvokia norin­tis pokyčių. Daug bendrauju su žmonėmis ir neretai išgirstu sa­kant: „Jei ateisiu, tai iškart ap­siverksiu.“ Jie dažniausiai tu­ri tam pagrindą. Deja, jei sako ir žino, kad yra dėl ko verkti, bet iki tol neverkė, vadinasi, tu­ri krūvą blokų ir šarvų, nelei­džiančių emocijoms prasiverž­ti. Todėl ir pravirkti per seansą bus sunkiau, reikės papildomo laiko tiems šarvams nulukšten­ti. Aš jaučiu žmones ir žinau, kuriems galėčiau padėti, tačiau negaliu įtikinėti ar bandyti pri­versti ateiti pas mane. Tai nega­li būti manipuliacija ar grojimas žmogaus poreikiais, kai jis yra pažeidžiamas.

– Ką lengviau lukštenti: mote­ris ar vyrus?

– Moterys imlesnės, be to, jos ga­li sau leisti verkti, būti silpnos. Deja, vyrams mūsų visuomenė­je nepriimtina rodyti ašarų. Juk net ant žemės nukritusiam ir ko­ją užsigavusiam berniukui ma­ma sako: „Neverk, būk vyras!“ Gerai, jei vyrui nuotaika subju­rusi dėl prasto oro – saulė pasi­rodys ir viskas užsimirš. Tačiau jei širdį drasko kitos bėdos? Sa­vaime tai nepraeis. Vyrai yra linkę iki tam tikros akimirkos viską kaupti savyje. Tada žmo­nės ima stebėtis, kad visai neti­kėtai tas, kuris nuolat šypsojosi, atrodė ramus ir patikimas, ėmė gerti arba tiesiog vieną dieną pa­sitraukė iš gyvenimo. Tokie da­lykai iš niekur neateina. Neretai pas mane ateina vyrai, nes juos paragino antrosios pusės. Taip jie tarsi užsideda pliusą prieš sa­vo mylimąsias. Būna tokių, kurie ateina ir sako: „Sportavau, pasi­tempiau, dabar skauda nugarą. Padarykite man ką nors.“ Daž­niausiai vyrams, kad pajustų sa­ve, reikia daugiau seansų. Yra ir tokių, kurie pasiduoda papras­čiau. Bet čia – išimtis, ne taisyklė. Ar lieka laiko pokalbiui? Visada. Proto lygmenyje pagromuliuoti si­tuaciją – kiekvienam vyrui ma­lonumas. Kita vertus, nuoširdus pokalbis taip pat padeda iškelti į paviršių rūpesčius.

– Tačiau pas jus kreipiasi ir po­ros?

– Taip, lankosi ir poros. Būna, dar nespėja užverti kabineto du­rų, o jau vienas kitą už rankos ima. Tai puiki priemonė smul­kiems šeimos nesutarimams spręsti. Kaip ir minėjau, nuri­męs žmogus geba rasti teisingus sprendimus. Mes porą nurami­name, paaiškėja, kad vienintelė barnių priežastis buvo emocinis išsekimas dėl intensyvios dieno­tvarkės. Žinoma, ne visada būna paprasta, bet diskutuoti nesusi­pykstant gali tik ramūs žmonės.

– Lankytis pas vyrą ginekolo­gą gali toli gražu ne kiekviena moteris, taip pat yra ir su ma­sažu?

                      – Nesvarbu, kas masažuos. Skir­tumas atsiranda tada, jei minty­se sau pasakote: „Tik ne pas vy­rą!“ Vadinasi, jus lydi neigiamos patirtys: nelaiminga meilė, išda­vystė. Yra moterų, kurios gal­voja, kad jos negražios, nes ant šlaunų matyti celiulitas, o ant ta­lijos – pernelyg daug riebaliuko. Kitos įsivaizduoja, kad jos ne­gražios, nes yra nepasidažiusios ar neapsikirpusios. Tačiau tokia moteris greičiausiai neis ne tik pas vyrą, bet ir pas moterį. Pri­silietimo baimių priežastys grei­čiausia būna ne dėl masažuotojo lyties. Ši masažo technika yra la­bai švelni, visiškai neskausmin­ga, tik glostymas šiltu aliejumi. O kam nepatinka glostymas?